Kalbėkime taisyklingai

Tūlas, Tūla ir kiti veikėjai

Žodis tūlas nebe toks jau dažnas svečias šiuolaikinėje kalboje. Kiek dažniau jį pasigauna tinklaraštininkai ar kiti žinomi asmenys, narsiai reiškiantys savo nuomonę socialiniuose tinkluose ir ieškantys egzotiško, pagaulaus žodžio savo tekstams pagyvinti: „Tūlas pilietis į šią žinią tikriausiai nekreipė jokio dėmesio; Tūlas lietuvis, išgirdęs žodį NATO, net nesuklūsta; Tūlas krikščionis Lietuvoje menkai pažįsta Bibliją“.

Tad kas gi (ar greičiau – koks gi) tas tūlas? Būdvardis tūlas reiškia „dažnas, ne vienas“, todėl minėtus pavyzdžius galėtume iššifruoti taip: dažnas pilietis, dažnas lietuvis, ne vienas krikščionis.

Atrodytų paprastas žodelis, bet ir jį vartojant pasitaiko klaidų. Didžiajame kalbos klaidų sąraše nurodyta, kad žodis tūlas nevartojamas reikšme „toks, kažkoks, vienas, kuris ne kuris, kuri ne kuri“, pvz.: „Tūlas (taisoma Vienas, Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą“.

Tiesa, apie Tūlą turbūt teko girdėti literatūros mėgėjams, skaičiusiems lietuvių rašytojo Jurgio Kunčino romaną „Tūla“. Čia Tūla – tikras ar išgalvotas merginos vardas, tik su mūsų aptartomis reikšmėmis vargu ar turintis ką nors bendro...

Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Greta Rimkutė

Atgal