Papilės (jidiš kalba – Popelian, Popilian, Popilan) miestelyje, kuris priklausė Žemaitijos vyskupo stalo dvarui, žydai pradėjo kurtis XVIII a. viduryje. 1765 m. čia gyveno 2, 1784 m. – 9 žydų šeimos, o 1804 m. jie sudarė 1/3 miestelio gyventojų bei daugumą amatininkų, tarp kurių sutinkamas vienas itin retos specializacijos – pergamentininkas. XIX a. viduryje miestelio žydų bendruomenė sudarė kahalą (tarybą) ir turėjo sinagogą, kurią 1859 m. liepos 1 d. sunaikino miestelyje kilęs gaisras. Vėliau miestelyje stovėjusios sinagoga ir pirtis buvo atstatytos. Papilės žydų bendruomenė išlaikė aukštą socialinės ir kultūrinės veiklos lygį. Vietiniai žydų vaikai mokėsi chederiuose (pradinė mokykla) ir mažojoje ješivoje (studijų įstaiga), Torą ir Talmudą studijavo beit midraše (studijų ir maldos namai), o keletas žydų jaunuolių mokėsi Rusijos bei užsienio gimnazijose ir universitetuose.
1888 m. kilęs gaisras sunaikino žydų studijų namus – beit midrašą. Tokie dažni gaisrai paskatino suorganizuoti žydų „savanorių ugniagesių komandą“. 1897 m. žydai sudarė 51% viso miestelio gyventojų, o bendruomenę – 965 asmenys. Pirmojo pasaulinio karo metu Papilės žydai buvo ištremti į Rusiją, sudegė didžioji dalis miestelio, sinagoga buvo apgriauta. Į gimtąjį miestelį sugrįžo tik nedidelė žydų bendruomenės dalis, kurios aktyvieji nariai, vadovaujami Tsvi-Hirsh Blumenthal (m. 1923), siekė pagerinti bendruomenės gyvenimą: miestelyje įsteigė mokyklą, biblioteką, Žydų liaudies banko filialą (administravo Yosef Itzikzon). Minėto R. Zvi-Hirsh Blumenthal pastangų dėka buvo pastatyta laikina sinagoga, kuri stovėjo toliau nuo katalikų bažnyčios, šalia centrinės aikštės.
Atsigaunanti žydų bendruomenė siekė turėti reprezentatyvią sinagogą, todėl architektas, inžinierius G. Gumeniukas 1927 m. gruodį parengė naujos mūrinės, skarda dengtos Papilės sinagogos projektą, kuris netrukus buvo patvirtintas. Šiai naujai stačiakampio plano, vientiso tūrio, krosnimis šildomai sinagogai buvo numatyta vieta prie Stoties gatvės. Pastato stilius būdingas istorizmo laikotarpiui. Pagrindinis (vakarų pusėje) fasadas suplanuotas dviaukštis, simetriškas. Virš dviaukštės dalies įrengta moterų patalpa, vyrams skirta salė buvo įrengta pirmajame aukšte: tokiu principu pastatyta daugelis XIX–XX a. sinagogų. Buvo parengti du planai su skirtinga fasado kompozicija. Sinagogos vidaus sienų apatinė dalis turėjo būti apkalta lentelėmis, o interjero stilius – atkartoti fasadus. Jeruzalės link nukreiptos rytinės sienos vidurinėje dalyje numatyta vieta Aron kodešui (hebrajų k. – „šventoji spinta“), papuoštam frontonu su Dekalogu. Patalpos viduryje paskirta vietai bimai (pakyla Šv. Rašto skaitymui), link kurios vedė trys laipteliai. Kaip rodo istoriniai šaltiniai, mūrinės Papilės sinagogos statyba turėjo vykti 1928–1933 m. ir kainuoti apie 25000 litų, statybą parėmė ir Amerikos žydai. Visgi atrodo, kad sinagoga pagal šį projektą taip ir nebuvo pastatyta.
Po Antrojo pasaulinio karo Papilėje buvo medinė sinagoga, stovėjusi dabartinio Kultūros centro vietoje. Apie 1974 m. sinagoga buvo išmontuota ir, pasak vietinių gyventojų, dalis jos rąstų buvo išvežta į Biliūniškių kaimą. Dabar buvusios sinagogos vietoje stovi paminklinis akmuo, atidengtas 2021 m. liepos 10 d.
Koordinatės:56.15126, 22.7935
Adresas:S.Daukanto g., Papilė, Akmenės rajono savivaldybė