Netinkamos dovanos, svetingumas

Kartais atrodo, jog atsisakydami priimti visiškai nekaltą padėką, simbolinės vertės dėmesio ženklą, rizikuojame įžeisti ją įteikti norėjusį asmenį, kurio ketinimai, galbūt, buvo patys geriausi. Vis tik atmintina, kad iš pažiūros net kilniausių ketinimų turinčio asmens dovana gali sukelti tam tikrų, o kartais ir rimtų problemų dovaną priėmusiam valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui. Kada tai atsitiks ir ar atsitiks, priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos, o labiausiai – nuo paties valstybės tarnyboje dirbančio asmens elgesio. Todėl verta prisiminti iš senovės Graikijos mus pasiekusį gana teisingą priežodį apie „danajų dovanas“ kaip klastos, nelaimių bei neišvengiamos pražūties tam, kam jos yra skirtos, sinonimą.

Dovanos, maitinimas ir pramogos, kurias viešojo sektoriaus atstovai siūlo ar priima, turi būti tinkamos. Viešojo sektoriaus atstovai negali iš viešojo ar privačiojo sektoriaus interesų grupių atstovų priimti ar siūlyti dovanų, maitinimo ir pramogų, kurie neatitinka pagrįstų valstybės tarnautojo tikslų. Nors norime skatinti ir palaikyti gerus tarpinstitucinius santykius su strateginiais partneriais Lietuvoje ir užsienio šalyse, dovanomis niekada neturėtų būti naudojamasi siekiant ką nors netinkamai paveikti (turime vengti situacijų, kai dovanos gali būti suprantamos kaip netinkama įtaka), jos negali turėti įtakos gebėjimui priimti nešališkus ir objektyvius sprendimus. Svarbu pabrėžti, kad pinigai niekada neturi būti dovanojami ar priimami kaip dovana (sumos dydis nėra svarbus) – tai nusikalstama veika.

Terminas „dovana“ apibrėžiamas plačiai ir apima bet ką, ką galima įvertinti pinigais, t. y. „atsidėkojimas“, daiktas, paslauga, nuolaida, vaišingumas, skolinimas. Šis terminas taip pat apima dovanojamas paslaugas, mokymus, transporto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas ir pan. Dovanojimas – tai sandoris, kurio pagrindinė ypatybė yra neatlygintinumas. Jei neatlygintinai perduodant turtą ar turtinę teisę daroma prielaida, kad apdovanotasis turi kažką už tai (ne)daryti, (ne)atlikti, arba tai daroma už jau atliktus tam tikrus veiksmus, tai yra ne dovanojimas, o neteisėta veika – kyšis.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas (toliau – Įstatymas) valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims draudžia priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio Įstatymo numatytą interesų konfliktą (14 straipsnio 1 dalis). Viešajame sektoriuje dirbantis asmuo, kuris asmeniškai ar per tarpininkus priėmė leidžiamo dydžio dovaną iš fizinio ar juridinio asmens ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, vienerius metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens (14 straipsnio 4 dalis).

Įstatymo nuostatų vykdymo kontrolę atliekanti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2015 m. lapkričio 25 d. priėmė specialią rezoliuciją117 Nr. KS-73 „Dėl dovanų ir neatlygintinų paslaugų“.

Kada draudžiama priimti (teikti) dovanas?

Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys apskritai neturėtų priimti (teikti) dovanų, kurios būtų duodamos ne pagal tradicijas ir protokolą arba nors ir pagal tradicijas ir protokolą, tačiau esant situacijoms, kai vien tokio dovanojimo aplinkybės – vieta, laikas, forma ir pan. – visuomenės galėtų

būti suprastos nevienareikšmiškai bei vertinamos prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę). „Dovanos“, tiesiogiai ar netiesiogiai priimamos iš asmenų (teikiamos asmenims), su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia ar galėtų spręsti ateityje valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, vos tik apdovanojimo faktas taps viešai žinoma aplinkybe, neabejotinai ir visiškai pagrįstai visuomenėje bus suprastos kaip paprasčiausias būdas paveikti pastarojo tarnybinius sprendimus taip, kad jie būtų palankūs dovanotojui (ar jo artimiems asmenims). Šiuo atveju apdovanotasis asmuo neišvengiamai veiks interesų konflikto situacijoje, todėl ir jo priimami sprendimai negalės būti objektyvūs bei nešališki, kaip to reikalauja viešasis visuomenės interesas. Draudimas priimti (teikti) dovanas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai), kurių vertė neviršija 30 eurų. Dovanos, kurių vertė viršija šią sumą, laikomos valstybės ar savivaldybės nuosavybe (Įstatymo 14 straipsnio 2–3 dalys).

Rekomenduojama:

• niekada nepriimti dovanų, kurios teikiamos dėl Jūsų kaip viešajame sektoriuje dirbančio asmens vykdomų funkcijų (išskyrus reprezentacijai skirtas dovanas: valstybės, įstaigos ir kitokią simboliką, kalendorius, knygas ir kitokius informacinio pobūdžio spaudinius, kurios registruojamos įstaigos nustatyta tvarka);

• niekada nepriimti dovanojamų grynųjų pinigų ir patiems jų neteikti, išskyrus dovanojamų Jūsų artimų asmenų ir tik asmeniniais tikslais. Priešingu atveju Jums bus nepaprastai sunku įtikinti visuomenę, jog tai ne korupcija;

• jei Jums siūloma dovana arba ketinate ją įteikti kitiems asmenims, tačiau iš tiesų nežinote, kaip turėtumėte pasielgti, kad nesukompromituotumėte institucijos, kurioje dirbate, o patys nebūtumėte apkaltinti korupcija, šias abejones atvirai išdėstykite institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, savo tiesioginiam vadovui, atitikties pareigūnui, VTEK ir paprašykite pateikti rekomendacijas, kaip tinkamai pasielgti esamoje situacijoje;

• institucijoje įsteigti viešą dovanų registrą, kuriame būtų nurodyta, kas, ką, kada ir kam dovanojo.

Prieš apsisprendžiant priimti (įteikti) dovaną ar ne, reikia pagalvoti apie:

• dovanos įteikimo aplinkybes: priežastis, vietą, laiką, būdą, dovanos formą;

• dovanos vertę, ypač jei matosi, jog ji didesnė, nei to įprastomis sąlygomis leistų tikėtis Jus su

dovanotoju (ar asmeniu, kuriam ketinate dovanoti) siejantys santykiai;

• dovanojimų dažnumą ir jų periodiškumą (net smulkios, tačiau dažnai dovanojamos dovanos

turėtų kelti Jūsų susirūpinimą);

• kokie, Jūsų manymu, yra dovaną teikiančio asmens ketinimai Jūsų atžvilgiu (tai jis daro iš mandagumo ar pagarbos Jums, o gal turėdamas ketinimų palankiu sau būdu paveikti Jūsų būsimus sprendimus, tiesiogiai ar netiesiogiai atsidėkoti už priimamus ar ankstesnius sprendimus);

• ar su dovanotoju nesielgėte dviprasmiškai, savo elgesiu leisdami jam susidaryti klaidingą nuomonę, jog dovanos (atsidėkojimo) iš jo laukiate ir tikitės;

• ar priėmęs (įteikęs) dovaną galėsite jaustis laisvas nuo bet kokių galimų įsipareigojimų dovanotojui (apdovanotajam);

• galbūt didžioji ar net absoliuti Jūsų tarnybinių funkcijų dalis yra susijusi su būsimu dovanotoju (apdovanotuoju), todėl, priėmus iš jo dovaną ar ją įteikus, tektų nusišalinti nuo atitinkamų tarnybinių klausimų sprendimo;

• ar Jums būtų patogu ir nekeltų jokio psichologinio diskomforto (rūpesčių) tai, jog dovanos gavimo (įteikimo) faktas taps viešai visiems (kolegoms, interesantams, žiniasklaidai, plačiajai visuomenei) žinomas;

Daugiau informacijos: Antikorupcinės aplinkos vadovas