Apie orus pakalbėti tūlas lietuvis nepraleis progos. Ir, žinoma, ras kuo pasiskųsti: per šalta, per karšta, per drėgna... Bet tikriausiai nerastume tokio, kuriam nepatiktų bobų vasara. Nors teigiama, kad bobų vasara oficialiai baigiasi per Mykolines – rugsėjo 29 d., šiemet jokios oficialios datos nesutrukdė vasarėliai dar mus padžiuginti.

Kalbininkus, suprantama, bobų vasara labiau domina savo pavadinimo kilme nei orais už lango. Šis keistas pavadinimas gyvuoja ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir už jos ribų. Bobų vasarą būtent taip vadina rytų slavai, lietuviai, vokiečiai.

Šiaurės Amerikoje šis metas pramintas Indėnų vasara (Indian summer). Toks pavadinimas siejamas su senaisiais Amerikos gyventojais indėnais, kurie derliaus nuėmimo darbus dirbdavo pasibaigus vasaros karščiams.

Pirėnų, Italijos ir Prancūzijos gyventojai vartoja šv. Martino vasaros pavadinimą, bulgarai ir serbai – čigonų vasaros, čekai – voratinklių vasaros. Kinai rudeniop sugrįžusius vasariškus karščius vadina Rudeniniu tigru. Į Braziliją ruduo ateina tuomet, kai mūsų kraštuose pavasaris, tad ir Bobų vasara ten vadinama Mažąja gegužės vasara. O štai kaimynai latviai išsaugojo seną gražų žodį atvasara, reiškiantį „sugrįžusi vasara“.

Vis dėlto, kuo gi tos bobos nusipelnė atskiro metų laiko? Yra net keletas paaiškinimo variantų.

Vienas iš populiarių pavadinimo kilmės variantų teigia, kad tai paskutinės metų dienos, kai senos moterys gali pasišildyti saulėkaitoje. Tai laikotarpis, kai beveik visi žemės ūkio darbai pasibaigia ir moterys pradeda kone visą dėmesį skirti namų buičiai. Senojoje Rusijoje bobų vasaros metu namuose buvo rengiamos ilgos vakaronės verpiant, dainuojant ar pasakojant vaikams pasakas, todėl su jomis susijęs ir šis laikotarpis.

Kita šios sąvokos kilmės versija apipinta mistikos. Pagal ją, žodis „boba“ paprastai reiškia seną ar bent jau pagyvenusią moterį, kuriai neretai priskiriami tam tikri gebėjimai ar galios. Toji „boba“ yra tam tikras raganos, žiniuonės sinonimas. „Senos bobos“ galėdavusios nužiūrėti „bloga akimi“, užkerėti, daryti kažkokį mistinį poveikį. Kadangi bobų vasaros metu oras neįtikėtinai atšyla ir tampa beveik vasariškas, tai galėjo būti siejama su antgamtišku „senų bobų“, žiniuonių, gebėjimu kažkaip grąžinti vasarą, kad žmonės galėtų bent trumpai pasidžiaugti prieš ateinančias šalnas.

Pasak trečiosios, vokiškos, versijos, bobų vasara siejama su daugybe voratinklių miškuose. Senasis vokiškas žodis weiben (kuris dabar reiškia žmoną (weibe) kadaise reiškė ir voratinklio pynimą. Todėl senasis Weibensommer („voratinklių pynimo vasara“) tiesiog virto Senų moterų vasara (Altweibersommer).

Galiausiai tautosakininkai ir filologai turi savo nuomonę. Jų teigimu, bobų vasara susijusi ne su bobomis, o su „bobais“ – taip liaudiškai buvo vadinami tie didoki vorai, rudenėjančiose pievose mezgantys besiplaikstančius voratinklius.

Taigi, kaip bepavadinsi, nepagadinsi. O bobų vasaros orai nuotaikos mums tikrai negadina!

Pagal internetinių šaltinių informaciją parengė Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Greta Rimkutė