Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK)  2019 m. sausio 31 d. panaikino nutarimą, žinotą kaip Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Nors šis VLKK sprendimas neatšaukia nei kalbos taisyklingumo reikalavimų, nei pareigos viešojoje kalboje laikytis bendrinės kalbos normų, bet panaikina galimybę bausti už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą.

Projekto iniciatorė, VLKK narė Lina Murinienė teigė, kad šiuo sprendimu kalbos priežiūros politika „žengia didelį žingsnį konsultacijų, patarimų link“.

„Klaidos, kurios buvo įtrauktos į nutarimą, – jos nevirto taisyklėmis, kad galima dabar sakyti „ko pasekoje“ ar „kas liečia“. Klaidos liko, bet požiūris į kalbos vartoseną keičiasi iš esmės. Nes bausti už tokias klaidas, ypač už sakytinę kalbą, yra nebe šių dienų požiūris“, – teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja L. Murinienė.

VLKK atstovai pabrėžia, kad kai kurie kiti nutarimai, apibrėžiantys kalbos taisykles, lieka, tačiau vartosena nuo šiol bus paremta „taisyklėmis, o ne klaidomis“.  Kalbos normos peržiūrimos nuolat, artimiausiu metu planuojama paskelbti tarties, rašybos,  skyrybos ir kt. rekomendacijas.

Šis VLKK sprendimas iššaukė audringą kalbinės bendruomenės reakciją. Dalis šalies kalbininkų, savivaldybių kalbos tvarkytojai raštiškai kreipėsi į VLKK argumentuotai prašydami nepanaikinti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. Jų nuomone, tai tik žingsnis į priekį siekiant palaipsniui panaikinti valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją savivaldybėse.

Pagal BNS informaciją parengė Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Greta Rimkutė