Kvietimas – tai dokumentas, informuojantis apie renginį ir kviečiantis jame dalyvauti. Kvietimai siunčiami rengiant oficialius, iškilmingus priėmimus, kitus renginius. Rengiant kvietimą visų pirma reikia laikytis tvarkos, etiketo, logikos ir taisyklingos kalbos reikalavimų.

Kvietimą galima vertinti dviem požiūriais, kuriuos simboliškai galima pavadinti „raštvedybiniu“ ir „protokoliniu“.

Pirmuoju atveju į kvietimą žiūrima kaip į tam tikrą dokumentą – neformalų ir dažniausiai neoficialų. „Raštvedybinis“ požiūris labiau tinka neformaliems kvietimams. Šių kvietimų nei forma, nei turinys nėra griežtai reglamentuojami.

Kviečiamojo užrašo viršuje rašomas adresatas (kviečiamasis asmuo), žemiau, po tarpelio – tekstas. Adresatas rašytinas su mandagumo žodžiais ar jų santrumpomis, geriausia kreipinio (šauksmininko) forma, pvz.: Gerbiamasis Povilai Jurguti; Gerb. p. Povilai Jurguti. Po jų nebūtinas joks skyrybos ženklas. Naudininko forma labiau tinka apibendrintam adresatui, pvz.: Mokyklos auklėtiniams; Šventės dalyviams.

Rašant adresatą gali kilti keblumų įvardinant sutuoktinius, kai vyro pavardė baigiasi galūne -a, pvz.: Dranseika, Daukša, Skripka. Reikia įsidėmėti, kad tokiu atveju sutuoktinių poros pavardė bus su galūne -ai: Dranseikai, Daukšai, Skripkai.

Pavyzdys:

Tekstas pradedamas didžiąja raide, veiksmažodžiu Kviečiame (jei vienas asmuo – kviečiu). Galimas ir mandagumo prieveiksmis: Maloniai kviečiame. Kur kviečiama, galima sakyti dvejopai: Kviečiame į šventę, susitikimą arba Kviečiame dalyvauti šventėje, susitikime. Būtina nurodyti, kada ir kur vyks renginys. Kvietimą gali pasirašyti asmuo (rašomas vardas ir pavardė), pareigūnas (rašomas pareigų pavadinimas) arba įstaiga (organizacija). Galima ir nepasirašyti.

Taip parengtas kvietimas bus tinkamas ir taisyklingas, bet siekiant atitikti tarptautinio etiketo keliamus oficialiojo bendravimo standartus vertėtų vadovautis antruoju požiūriu į kvietimo rašymą.

Norint atitikti protokolo reikalavimus turėtų būti rengiami formalūs kvietimai. Jie tinkami, kai rengiamas ypač iškilmingas priėmimas ar renginys, pavyzdžiui, valstybės šventės proga.

Renginio šeimininkas nurodomas kvietimo pradžioje. Seniau būdavo rašomas visas kviečiančiojo vardas, bet dabar tai nėra būtina. Kvietimai rašomi trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, Akmenės rajono savivaldybės meras V. Mitrofanovas maloniai kviečia... Nurodant kviečiamą asmenį antrasis asmuo įvardijamas įvairiai: su sutuoktiniu, su Ponia ar pan.

Rašoma visa data, kada vyks renginys: metai, mėnuo (žodžiu), diena, valanda. Nurodomas adresas, kur vyks renginys. Jei visi svečiai žino, kokiame mieste jis vyks, miesto vardas nerašomas.

Šventės rengėjams pravartu iš anksto žinoti tikslų svečių skaičių. Jei norima, kad būtų pranešta apie dalyvavimą ar nedalyvavimą, kairiame arba dešiniame apatiniame kampe rašoma Prašom atsakyti, Malonėkite atsakyti ir nurodomas telefonas, kuriuo reikia pranešti.

Kvietimo tekstas išdėstomas vienu rišliu sakiniu.

Pavyzdys:

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Greta Rimkutė

Parengta remiantis:

Kniūkšta, P. (2008). Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa.

Lydeka, A. (2009). Protokolas. Elgesio taisyklės. Vilnius: Eugrimas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija