Jaunimo politikos struktūrų veiklą reglamentuoja LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas). Jame įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, nustatomi šios politikos įgyvendinimo principai, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys, nustatomas jaunimo politikos įgyvendinimo organizavimas ir valdymas.

Įstatyme išskirtos šios jaunimo politikai svarbios sąvokos:

• Jaunimo politika – kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms.
• Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų.
• Jaunimo iniciatyva – jaunimo veikla, skirta jaunimo poreikiams tenkinti.
• Jaunimo organizacija – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota asociacija.

Jaunimo politika, pagal Įstatymą, įgyvendinama šiose srityse:

• Pilietiškumo ugdymo ir karo prievolės atlikimo
• Švietimo, mokymo, mokslo, studijų ir ugdymo
• Neformalaus ugdymo
• Darbo ir užimtumo
• Apsirūpinimo būstu
• Laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros
• Socialinės ir sveikatos apsaugos
• Sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto
• Narkomanijos ir kitų priklausomybės formų prevencijos
• Nusikalstamumo prevencijos
• Kitose  įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytose srityse.

Šiuolaikinėje visuomenėje jaunimas siekia būti:

• savarankiškas, iniciatyvus, aktyvus ir atsakingas;
• mobilus;
• išsilavinęs;
• tolerantiškas;
• teisiškai sąmoningas;
• gerbiantis žmogaus teises ir pagrindines laisves.

 Jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, organizacijos ir asmenys Lietuvoje